Oro balionų festivalis Katare

Kiek kitokie iššūkiai laukė mūsų pilotų dykumoje. Dykuma lietuviams – nežinoma sritis. Pagalvotum, o ką ten žinoti – skrendi ir leidiesi kur nori. Paradoksalu, bet dykumoje gerų nusileidimo vietų galimai net mažiau, nei mieste. Nusileisti privalai ten, kur privažiuos automobilis ir jei užskrendi ant kopų, tenka skristi ir skristi, kol pagaliau priskrisi maždaug lygias vietas. Šiame festivalyje skrydis dykumoje daug kam kainavo labai smagių nuotykių, bet tai, galbūt, nusipelno atskiro įrašo.

 

Bendrai skrydžiai Katare yra, turbūt, paprastesni, nei Lietuvoje, nes visur aplink miesta prasideda gan lygios dykynės. Vienintelė problema – labai kieta ir akmenuota žemė. Kam teko laimė skristi oro balionu, žino, kad nusileidimas kartais būna kietokas. 100 tokių nusileidimų ir krepšys reikalauja gero remontėlio, tad pageidautina yra skraidyti prie labai ramių vėjų.

 

O vėjai Katare gan nuspėjami. Jie būna arba nuo šiaurės į pietus, arba nuo pietų į šiaurę. Tada ateina 3-4 dienos labai stipraus vėjo, kuomet pilotai gali ilsėtis, ir tada vėl galima kelias dienas skraidyti. Ir taip nuo lapkričio iki balandžio, kol neprasideda baisūs karščiai, tada sezonas ir baigiasi. Kodėl viską taip detaliai žinome? Nes „Padangių gėlių“ pilotas Łukasz yra „etatinis“ pilotas Katare. Festivalio metu jūs buvo pagrindinis sufleris lietuviams, kur gerai leistis, kaip planuotis skrydį ir, iš viso, ko tikėtis.

 

Jei kada nors teks lankytis Katare, paskambinkit (vienintelei) oro balionų įmonei ir paklauskite, galbūt ten vis dar dirba Łukasz. O jei ne, visada apie jo nuotykius galite paklausinėti skrisdami su juo Lietuvoje sezono metu.